Konfucijus Teisingasis

N.Rericho paveikslas „Konfucijus Teisingasis“, nutapytas 1925 m.

N.Rericho paveikslas „Konfucijus Teisingasis“, nutapytas 1925 m.
Dailininkas pavaizdavo filosofą kaip keliautoją tremtyje, savo vežimaičiu keliaujantį senosios Kinijos karalystės keliais. Konfucijus kūrė bendruomenę ir savo moralines idėjas siekė pritaikyti gyvenime. N.Rerichas rašė, kad Konfucijus „buvo taip stipriai persekiojamas savo amžininkų, kad jo vežimaitis visada buvo pakinkytas, o didžioji dalis jo gyvenimo prabėgo priverstinėse kelionėse“.
*
„Praėję metai [red. 1934m.] buvo pilni išpuolių prieš šviesius pradėjimus, bet dar daugiau buvo gerų ženklų. Naujų energijų užgimimui reikalingi Šviesos ir tamsos susidūrimai. Vandens judėjimas būtinas išgijimui, nieko nėra blogiau už stovintį vandenį. Žinoma, mums žinomas šaltinis, kuris apmoka paminėtų brošiūrų leidybą. Bet tokios brošiūros sulaukia dėmesio tik tarp žemos sąmonės miesčionių, nesugebančių savarankiškai nuspręsti ir įklimpusių savigraužoje ir savęs naikinime. Jiems netinka išmintingi Konfucijaus žodžiai: „Tas, kuris nereaguoja į šmeižtą, lėtai besigeriantį į smegenis, ir nereaguoja į įžeidinėjimus, kurie kaip žaizdos, žeidžiančios kūną, tas gali būti pavadintas išminčiumi. Kuriam nei šmeižtas, nei įžeidimai neturi reikšmės, tas gali būti pavadintas toliaregiu“. Būtent toliaregiškumas mato šmeižto menkumą ir įžvelgia istorinę tiesą, kai pasauliniu mastu pasireiškia Aukščiausias Teisingumas“. <…>
Iš J.Rerich laiškų. II tomas, 18.11.35.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *